Dictionary of the Lithuanian Language.
sausiai — 2 saũsiai adv., sausiaĩ 1. be skysčio, sausai: Šienelis išdžiūvo saũsiai Ktk. Art reikia saũsiai Dglš. Kopūstus išmaigo, prideda mėsos, uždengia ir sausiaĩ verda Pb. 2. be riebalų: Bulbų saũsiai su pienu rūgštum priverda Klt. 3. visiškai:… … Dictionary of the Lithuanian Language
apysausis — apysausis, ė adj. (1), apìsausis (1) Žg 1. gana sausas: Kelias jau apysausis Grž. Apysausė diena Jnšk. Šienas apysausis, ryt galės vežti Skd. apysausiai adv.: Šiemet tyras apysausiai išdžiūvo Grg. 2. liesokas, padžiūvęs: Apysausis žmogus krutėt… … Dictionary of the Lithuanian Language
posausis — 2 posausis, ė adj. (1), posausỹs, ė̃ (3a) 1. gana sausas, apysausis: Jau posausiai buvo [miežiai], tai greit ir kūlėm Slm. Posausis šienas buvo i pradėjo kaisti Vn. Seniai čia iš pradalgių išdaužėm, o jau šienas posausis Ktk. Kviečių posausiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
amaras — 1 ãmaras sm. sing. col. (3b) 1. zool. tokie augalų parazitai, sausiai (Aphis): Pupas užpuolė ãmaras On. Visus lapus nuėdė ãmaras Mrs. Ãmaras nukando bulbas Lp. Ãmaras sugadino šįmet bulves ant daržo J. Ãmaras puolė, kirmėlės pagadino J.Jabl … Dictionary of the Lithuanian Language
obelė — obelė̃ sf. (3a) Mšg, Kp, Krt, Lk žr. obelis 1: Obeles sausiai apipuola Ds. Nedaug obalių̃ teturiam: kad būt didelės obelės, o dabar – tai kas gi! Mžš. An tos obelės prie tako tik vienas obelys viršūnė[je] raudonuoja Jnš. Atanešiau pakarštavot… … Dictionary of the Lithuanian Language
privalgyti — 1. intr., tr. SD163,260, R, R299, MŽ, MŽ400, D.Pošk, Sut, I, K, J, LL103, L, Š, Rtr, DŽ1, KŽ, Žl, Lt iki soties pavalgyti: Neprivalgau duonos N. Visi valgė ir privalgė NdŽ. Privalgyti už tris dienas NdŽ. Žolės privalgom ir vis tiek dainuojam… … Dictionary of the Lithuanian Language
sausė — saũsė sf. (2) 1. BŽ108, NdŽ, DŽ1 zool. kopūstinio drugio vikšras: Kopūstinė saũsė BŽ196. 2. ppr. pl. BzF167 žr. 1 sausiai 1: Kai sausa, ir ėda saũsės kopūstus Dkš. 3. LBŽ, NdŽ bot. paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum): Sau … Dictionary of the Lithuanian Language
užpulti — užpùlti 1. tr., intr.; Q536, H mestis (ant ko) siekiant įskaudinti, nugalėti, įveikti, sunaikinti: Šunys mane užpuolė K. Vilkai alkani ir žmogų užpuola Kp. Užpuolė kaip vilkai avį Jnš. Ant žmonių retai teužpuola [liūtai], jeigu jų neužerzina BM3 … Dictionary of the Lithuanian Language
